Šv. Ignaco pedagoginė paradigma – mokyklos „Šviesa“ veiklos pagrindas:

1. Ji yra taikoma formaliojo ir neformaliojo ugdymo programoms įgyvendinti. Pedagogui paradigma yra įrankis pasirengti pamokoms, užsiėmimams, ugdomosioms veikloms, suplanuoti užduotis ugdytiniams arba veiklą pedagogams;

2. paradigma naudinga integruojant dalykus, gilinantis ir susiejant naują medžiagą su žinoma. Nuosekliai naudojant paradigmą per visą ugdymo turinį paaiškėja visas mokymo ir auklėjimo procesas. Nuolat naudojama mokymo situacijose paradigma padeda mokiniui susidaryti natūralų įgūdį pirma apmąstyti savo patirtį, o paskui veikti;

3. Šv. Ignaco pedagoginė paradigma padeda mokytojams tapti kompetentingesniems, t. y. įgyti naujų gebėjimų ir kompetencijų;

4. paradigma motyvuoja mokytojus iniciatyvai praturtinti mokomųjų dalykų turinį ir struktūrą, teikia papildomų priemonių, rekomendacijas, kaip skatinti ugdytinių iniciatyvą. Tai leidžia pedagogams daugiau tikėtis iš ugdytinių, skatinti juos imtis didesnės atsakomybės ir būti aktyvesniais mokymosi ir ugdymosi procese, susieti naują informaciją su jau turima patirtimi, geriau suvokti juos supančią aplinką ir joje vykstančius procesus;

 

5.paradigma suasmenina mokymąsi. Ji kviečia kiekvieną ugdytinį apmąstyti reikšmę ir svarbą to, ko jie mokosi. Skatina kelti klausimus: Kodėl man to reikia? Kaip tai padės pasitarnauti kitų labui ir gerovei? Ji siekia padaryti ugdytinius aktyvius ir kritiškus ugdymo ir ugdymosi proceso dalyvius. Suartindama mokinio ir mokytojo patirtis, paradigma stengiasi mokymąsi padaryti asmeniška siekiamybe. Paradigma ragina klasėje įgytą patirtį integruoti su patirtimi, įgyta namuose, darbe, per bendraamžių kultūrą ir t. t.;

6. paradigma pabrėžia mokymo ir mokymosi socialumą ir abipusį patirties pasidalijimą, mokinių tarpusavio dialogą, skatinantį apmąstyti savo patirtį. Mokymosi procesas įtraukia į tarpasmeninių santykių ratą. Jis ragina imtis tokios veiklos, kuri turės poveikį kitų žmonių gyvenimui. Pamažu mokiniai suvokia, kad esmingiausi išgyvenimai ateina iš jų santykių su kitais žmonėmis ir iš kitų žmonių patirties. Šis apmąstymas nulemia didesnį kitų žmonių gyvenimo vertinimą, domėjimąsi visuomenės gyvenimu. Leidžia pasijusti jos dalimi. Tai yra puiki galimybė mokytojui augti ir tobulėti pačiam, būti nepakartojamam;

7.paradigma atsižvelgia į mokymosi kontekstą ir į pedagoginį procesą. Ji nurodo būdus, kaip paskatinti ugdytinius atsiverti augimui. Minimi penki etapai: kontekstas, patirtis, apmąstymas, veiksmas, įvertinimas:

kontekstas – tai mokymo ir mokymosi aplinka; ugdytinio pasaulis, kurį veikia šeima, draugai, bendraamžiai, papročiai, mokyklos gyvenimas, politika, ekonomika, religija, žiniasklaida, menas, muzika. Konteksto pažinimas – kokybiško ugdymo proceso organizavimo sąlyga. Prieš planuojant veiklą, remiantis rūpinimosi kiekvienu asmeniu principu, suvokiama, kas formuoja ugdytinio vertybes; kaip gyvenimo patirtis veikia mokinio ugdymosi procesą, formuojantį mokinio mąstymo ir veiklos pagrindus;

patirtis – bet kokia veikla, kurioje šalia intelektualaus svarstomo dalyko suvokimo pastebimai dalyvauja ir ugdytinio jau turimi gebėjimai, žinios, jausmai. Etapo siekinys – smalsumas ir augimas, nuostaba ir atradimas, kad žinojimo kokybė kinta;

apmąstymas – tai procesas, kai žmogiškoji patirtis, mokanti pripažinti šio pasaulio vertingumą ir objektyviai pažinti jo tikrovę, kildina prasmės suvokimą. Kitaip tariant, konteksto ir patirties kryptinga ir nuolatinė analizė, paremta įsipareigojimu veiklai. Proceso metu mokytojas kelia ir atsako į klausimus: ar suvokia ugdytinis to, ką įgyja, vertę ir prasmę; ar pasiryžta veiklai ir kodėl; Etapo siekinys – kokybinis vidinis pokytis, lemiąs įsipareigojimą veikti;

veiksmas – siekiamo tikslo realizavimas. Kitaip tariant, vidinis asmens augimas, paremtas apmąstyta patirtimi ir jos išorinėmis apraiškomis. Proceso metu mokytojas kelia klausimus ir atsako į juos: kaip bus skatinamas ugdytinis įgyvendinti tai, ką pasiryžo refleksijos metu; ar mokytojas yra išmintingas ir pakantus kelionės draugas; ar tiki savo ugdytinio siekio autentiškumu. Etapo siekinys – nesavanaudiškos tarnystės kitam praktinė raiška;

įvertinimas – atliktos veiklos vertinimas ir įsivertinimas. Keliami klausimai: ko, kaip ir kodėl ugdytinis išmoko; ar pastebėti net ir maži ugdytinio vidiniai pokyčiai; ką suprato mokytojas apie savo darbo kokybę; ar sugeba tiek ugdytinis, tiek mokytojas džiaugtis tuo, kas vyksta; kaip ir kodėl bus planuojama tolesnė veikla.

Etapo siekinys – „Magis“ troškimas su žinojimu, kad ateinu geras- išeinu geresnis.